Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Ką iš tikrųjų reiškia pastaruoju metu išpopuliarėjęs terminas „naujasis etninis nacionalizmas“? Ar šiuolaikinis pakankamai margas (savo pilkumoje) lietuviškasis nacionalizmas papuola į šią kategoriją? Ir kaip šis reiškinys, dažnai laikomas grėsme demokratijai, tvarkosi su vis įvairėjančiomis šiuolaikinėmis visuomenėmis?

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos prezidentas susitiko su Indijos viceprezidentu Venkiah‘u Naid‘u. Vizito metu buvo aptariamos valstybių abipusio ekonominio bendradarbiavimo galimybės. Tikėtina, jog Lietuvos prezidento ir Naid‘o susitikimas buvo sėkmingas, kadangi vizitą vainikavo Gitano Nausėdos „odė“ Indijai. Prezidentas, skelbdamas apie susitikimą su Indijos atstovu, savo Instagram paskyroje rašė: „Mus sieja bendras interesas išlaikyti tarptautinės teisės viršenybę, apginti demokratines vertybes ir Jungtinių Tautų viršenybe pagrįstą pasaulio tvarką“, Indiją įvardydamas kaip „didžiausią pasaulio demokratiją“.

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Neabejotina, kad aplink mus spurdantys „Fridays for Future“ judėjimai yra sveikintini atkaklūs bandymai „pramušti“ ekologinį diskursą į platesnes auditorijas, tačiau to, kas daroma, kol kas tikrai nepakanka. Kiek tenka pastebėti, vietinio judėjimo viduje neblėsta ideologiniai prieštaravimai, kurie niekaip stipriau neišsivysto kairiąja kryptimi, todėl didžioji jų komunikacijos dalis vis dar yra narve tupintis rinkodarinis erzelis (to galima pasimokyti ir iš užkerpėjusių nevyriausybinių organizacijų struktūrų), niekaip nepateikiantis savęs kaip grėsmingos, žaisti nenusiteikusios jėgos.

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Klimato krizė vyksta jau dabar – tai nėra mokslinė fantastika ar sąmokslo teorija. Nelaimei, aiškūs duomenys ir nauja informacija nepatenka į pirmuosius puslapius Lietuvos populiariojoje žiniasklaidoje, o tiksliau – prasmenga po bulvariniais skaitalais. Vienas iš dalykų, kurių reikalauja „Extinction Rebellion“ judėjimas, gimęs Jungtinėje Karalystėje 2018 metų rudenį, pagreitį įgavęs 2019 m. balandį, yra „sakyti tiesą“ („tell the truth“). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikalaujama šalių vyriausybių įsipareigoti pripažinti klimato krizę vykstant ir tinkamai apie tai informuoti visuomenę.

Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]

Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]

2018 m. rugpjūčio 24–26 d. Kaune vykęs Rytų Europos feminisčių susirinkimas subūrė apie tris dešimtis feminisčių iš įvairių Rytų Europos kontekstų, turinčių tiek akademinės, tiek aktyvistinės patirties. Šio susirinkimo tikslas buvo užmegzti glaudesnius santykius ir geriau palaikyti ryšius tarp feminisčių post-socialistinėse šalyse, suprasti regionines lyčių politikos tendencijas ir parengti pasipriešinimo strategijas augančiai dešiniosios politikos bangai regione ir pasaulyje.

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Švietimas buvo, yra ir tikrai dar ilgai bus viena aktualiausių temų visose mūsų politinėse diskusijose, tuo labiau prasidedant naujiems mokslo metams. Apie jį kalba kiekviena valdžia. Tikėdamasi pakelti mokymo kokybę, kiekviena valdžia vykdo savo unikalias reformas, kurios, pasikeitus valdžiai, pripažįstamos pasenusiomis. Visi supranta, kad kažkas ten yra negerai ir kad su tuo reikia ką nors daryti. Visi bando, bet retai kas paliečia skirtingos ugdymo kokybės skirtingose mokyklose klausimą.

Pakreivinkite savo žvilgsnį į praėjusį Pride: Festivalis „Kreivės”

Pakreivinkite savo žvilgsnį į praėjusį Pride: Festivalis „Kreivės”

Žiniasklaidos ir viešosios erdvės akivaizdoje, šių metų Pasididžiavimo mėnuo turbūt ne praėjo, o veikiau – praūžė. Turbūt pirmą kartą didelė dalis LGBTQ* bendruomenės ir jos heteroseksualios aplinkos leido eitynes laikyti švente. Tačiau nemažai bendruomenės narių jaučia, jog švęsti be realių įstatyminių pokyčių per 15 metų – nei šis, nei tas. Dar kiti, užimantys kairesnes politines pozicijas, teigia, jog pasididžiavimas turi būti švenčiamas, kai lygybė ateis į visų gyvenimus, nepriklausomai nuo klasės, tautybės, lyties, o ne tik seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.