fbpx

klimato kaita

Saulė, jūra, sirenos

Saulė, jūra, sirenos

Tikriausiai visi, kam tai galėtų būti įdomu, jau girdėjo, kad šiemet Venecijos Bienalėje pagrindinį apdovanojimą – auksinį liūtą – laimėjo Lietuvos paviljone pristatyta opera-performansas Saulė ir jūra (jos autorės – Vaiva Grainytė, Rugilė Bardžiukaitė ir Lina Lapelytė). Ne mažiau plačiai žinomas (bent jau Lietuvos ir užsienio spaudoje ne ką mažiau pabrėžiamas) faktas, kad šis kūrinys kalba apie klimato kaitą. Čia pabandysiu trumpai ir šališkai aptarti, kokiu būdu Saulė ir jūra įtraukia klimato kaitos problematiką.

Ką pasakyti varlėms

Ką pasakyti varlėms

Pastaruoju metu suintensyvėjus labai sveikintinam ir gyvybiškai reikalingam sąmoningumui dėl mūsų planetos ateities, vienas aplinkosaugos aspektas vis dar atsiduria už tylos širmos, nors jo vieta turėtų būti pačiame scenos centre. Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu.

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Neabejotina, kad aplink mus spurdantys „Fridays for Future“ judėjimai yra sveikintini atkaklūs bandymai „pramušti“ ekologinį diskursą į platesnes auditorijas, tačiau to, kas daroma, kol kas tikrai nepakanka. Kiek tenka pastebėti, vietinio judėjimo viduje neblėsta ideologiniai prieštaravimai, kurie niekaip stipriau neišsivysto kairiąja kryptimi, todėl didžioji jų komunikacijos dalis vis dar yra narve tupintis rinkodarinis erzelis (to galima pasimokyti ir iš užkerpėjusių nevyriausybinių organizacijų struktūrų), niekaip nepateikiantis savęs kaip grėsmingos, žaisti nenusiteikusios jėgos.

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Klimato krizė vyksta jau dabar – tai nėra mokslinė fantastika ar sąmokslo teorija. Nelaimei, aiškūs duomenys ir nauja informacija nepatenka į pirmuosius puslapius Lietuvos populiariojoje žiniasklaidoje, o tiksliau – prasmenga po bulvariniais skaitalais. Vienas iš dalykų, kurių reikalauja „Extinction Rebellion“ judėjimas, gimęs Jungtinėje Karalystėje 2018 metų rudenį, pagreitį įgavęs 2019 m. balandį, yra „sakyti tiesą“ („tell the truth“). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikalaujama šalių vyriausybių įsipareigoti pripažinti klimato krizę vykstant ir tinkamai apie tai informuoti visuomenę.

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

Mėsa ir transportas – dvi pramonės, smarkiausiai prisidedančios prie besikeičiančio klimato. Ką su jomis daryti? Atsakymas gali pasirodyti akivaizdus – tapti veganu/e, nebeskraidyti lėktuvais ir važinėti dviračiais arba viešuoju transportu. Vis dėlto, pasak pasaulinio mokinių ir studentų judėjimo „Fridays for Future“ aktyvisto, vien „pradėti nuo savęs“ nepakanka.

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

Dauguma girdėjome apie naujausias ataskaitas, pagal kurias žmonija turi dar dvylika metų, per kuriuos gali išvengti didesnio nei 1,5 °C pasaulinio klimato atšilimo ir pilno pajėgumo ekologinės katastrofos. Ką ši nerimą kelianti informacija ir klimato kaita reiškia visuomeniniam ir politiniam gyvenimui? Kokių politinių sprendimų turime reikalauti ir kokios sąjungos bei veiksmai galėtų padėti tų sprendimų siekti? O gal pakanka važinėti į darbą dviračiu, atsisakyti plastikinių šiaudelių ir mesti šiukšles į skirtingus konteinerius? Apie tai su asociacijos Žali.lt nariu Leonu Toliautu kalbasi Benediktas Gelūnas.