Prezidentė įvertino ir grąžino Seimui naująjį Darbo kodeksą

Po Liepos 4 dieną įvykusios spaudos konferencijos metu Prezidentė pareiškė, kad kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas. Naujajame darbo kodekse buvo paliktos esminės darbo santykių neišsprendžiančios problemos. Buvo ignoruojami trišalėje taryboje priimti sprendimai, kurie įsigaliojus Darbo kodeksui didintų socialinę atskirtį ir įtampą visuomenėje, atvertu naujus kelius šešėliui ir skatintų emigraciją, užprogramuotų nepasitikėjimą Valstybe ir jos institucijomis.

Darbo kodeksas grąžinamas Seimui

Prezidentė priėmė sprendimą grąžinti Seimui pataisyti kontraversiškas ir visuomenę supriešinusias Darbo kodekso nuostatas taip, kad radikaliai nekeičiant būtinos reformos tuo pačiu būtų socialiai apsaugota silpnesnioji darbo santykių šalis – darbuotojai, taip išlaikant socialinį jautrumą ir solidarumą.

Vetuojamos Darbo kodekso nuostatos

I. GRĄŽINAMAS PRINCIPAS, KAD DARBUOTOJAS YRA SILPNESNIOJI DARBO SANTYKIŲ ŠALIS

1.(6 str. papildomas. 2 d.) Gražinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis,kaip numatyta Konstitucijoje.

Ši nuostata labiau apsaugos darbuotoją, kuris yra silpnesnioji darbo santykių šalis, turinti mažiau derybinių galių ir specialiųjų žinių.

2. (24 str. 5 d. 38 str.) Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.

 Naujojo Darbo kodekso nuostata suteikia darbdaviui teisę uždrausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį net nesumokant už tai kompensacijos. Siūlome tokį ribojimą leisti, tačiau jį taikyti tik specialių žinių turintiems darbuotojams ir įpareigoti darbdavį už tai darbuotojui mokėti finansinę kompensaciją. 

3.(33 str. 4 d.) Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, nelaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 VDU (buvo 2 VDU, keliama riba iki 3 VDU – 2244 eurų)

Labai lanksti naujojo Darbo kodekso nuostata sudaro teisines prielaidas plėtoti individualių darbuotojo ir darbdavio susitarimų praktiką, kurie (nepaisant įpareigojimo siekti darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyros) ne visada gali būti palankūs darbuotojams. Todėl siūloma didinti iki 3 VDU+, darant prielaidą, kad šių darbuotojų derybinės galios yra stipriausios, nes jie ir dėl darbo užmokesčio susiderėjo palankiai. Tokių darbuotojų būtų apie 3 proc.

II. DIDINAMA APSAUGA DARBO SANTYKIŲ PABAIGOS ATVEJU SOCIALIAI JAUTRIAUSIOMS GRUPĖMS

4.(57 str.) Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, (atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.)

Naujajame Darbo kodekse darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 m., įspėjimo terminas  trumpėja nuo 4 mėn. iki 2 mėnesių. Siūlome šį terminą ilginti iki 3 mėn., papildomai numatant 3 mėn. įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų.

5.(59 str.) Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8  darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia.

Naujajame Darbo kodekse numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, įspėjus vos prieš 3 darbo dienas, didina darbuotojo emocinį nesaugumą, atima galimybę iš anksto ieškoti naujos darbo vietos ir užsitikrinti pajamų nepertraukiamumą. Tokia darbdavio teisė  turi būti kompensuojama didesne išeitine išmoka.

6.(56 str. 2 d.) Grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (į 2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo)

Pagal galiojantį Darbo kodeksą šiems asmenims yra mokama  2 VDU dydžio išeitinė išmoka. Pagal naująjį Darbo kodeksą išmoka šiems asmenims minėtais atvejais mažinama iki 1 VDU.

7.(147 str. 2d.) Nustatyti sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojai – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.

Naujajame Darbo kodekse netesybų išmokai nustatytos lubos – 3 darbuotojo VDU, nors ilgai delsiant atsiskaityti su darbuotoju tokia suma gali būti kur kas didesnė. Neribotas netesybų dydis skatins darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotoju.

III. NUMATOMI PAPILDOMI SAUGIKLIAI LANKSČIAUSIOMS DARBO FORMOMIS, DIDINANT DARBUOTOJŲ SAUGUMĄ

8.(45 str. 4d.) Atsisakyti neaiškių darbo kodekso teisinių sąvokų – formuluotę „protingas terminas“ keisti formuluotę „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“

Apie darbdavio sprendimu daromus darbo sąlygų (kitų, nei būtinosios ir papildomos) pakeitimus darbuotojas turi būti įspėjamas prieš aiškiai apibrėžtą kalendorinį terminą.

9.(66 str.,85 ir kt. str.) Atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8 val. per mėnesį darbą

Tokios sutartys galioja tik JK, Danijoje ir Olandijoje. Lietuvoje ne viso darbo laiko ir pajamų saugumo problema ir taip yra opi: net 23,5 proc. visų darbuotojų gauna MMA ir mažesnį darbo užmokestį. Dalis jų jau šiandien yra šešėlyje. Tyrimais įrodyta, kad dirbant pagal nenustatytos apimties darbo sutartis uždirbama keliskart mažiau. Tokios sutartys galimai didintų dirbančiųjų socialinę atskirtį, nes mažintų pajamų saugumą ir sudarytų prielaidas dar didesniam šešėliui atsirasti.

10.(67 str. 4d) Griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui.

Leisti šias sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.

11.(72 str. 1 d. ir 76 str.) Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą.

Numatyti aiškius ribojančius laiko terminus, per kuriuos leidžiami neapmokami 5 d. laikotarpiai (leisti ne dažniau kaip kartą per mėnesį), įtvirtinant subsidiarią laikino įdarbinimo įmonės ir laikino darbo naudotojo (t.y. įmonės, kuriai įdarbinimo įmonės siunčiamas darbuotojas teikia laikinąją paslaugą) atsakomybę už visas pareigas, kylančias iš sutarties, išskyrus atvejus, kai laikino darbo naudotojas padaro žalą darbuotojui (tuomet atsakys tik naudotojas). Daugumoje ES valstybių laikinojo įdarbinimo veikla yra licencijuojama. 

12.(119 str. 3d) Gražinti trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“.

Naujajame Darbo kodekse paliktas neapibrėžtumas sudaro galimybę taikyti darbuotojui mažiau palankų 3 mėn. laikotarpį.

IV. GRĄŽINAMA SUDĖTINGIAUSIOMIS SĄLYGOMIS DIRBANČIŲ  DARBUOTOJŲ APSAUGA

13.(115 str. ir kiti) Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja tik prieš 2 dienas.

Naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė išimtinais atvejais keisti darbuotojo darbo grafiką, įspėjus tik prieš 2 darbo dienas. Ši nuostata leidžia darbdaviui išvengti dvigubo apmokėjimo darbuotojui už darbą per poilsio dieną. Darbas poilsio dieną ir taip yra leidžiamas, jeigu darbuotojas sutinka (tokią nuostatą ir paliekame), tačiau už darbuotojo planų pakeitimą ir darbą poilsio dieną jam turi būti kompensuojama dvigubai atlyginant.

14.(112 str. 4 d. ir 117 str.) Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Taip pat grąžinamos garantijos darbuotojams, dirbantiems naktį, t.y. numatoma, kad darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką.

15.(138 str. 2 d.) Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos.

Tokių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.

16.(Papildyti 138 str. 3 d.) Ilgesnės kasmetinės atostogos socialiai pažeidžiamiausiems darbuotojams

Vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., darbuotojams iki 18 m. amžiaus, neįgaliesiems (ne mažiau nei 27 darbo dienos.

V. KOLEKTYVINIŲ DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ STIPRINIMAS

17.(165 str. 3d) Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims.

Tai reiškia, kad profesinės sąjungos teisiniuose procesuose galėtų atstovauti ne tik dirbančius savo narius, bet ir asmenis, neteisėtai atleistus iš darbo.

18.(168 str. 3 d.) Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose.

Ginčo metu apsauga nuo atleidimo iš darbo būtų taikoma visiems darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, ne tik profesinių sąjungų vadovams. Naujasis Darbo kodeksas apsaugą nuo atleidimo ginčo metu palieka tik pirmininkui, o kitiems lyderiams, kurie realiai irgi dalyvauja derybų procese, tokios apsaugos nebelieka.

19.(169 str. ir kt. 209 str. 1 d.) Atsisakyti privalomųjų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę.

Naujajame Darbo kodekse informavimo ir konsultavimo teisė įmonės lygmeniu iš profesinių sąjungų buvo atimta ir perduota privalomai steigiamoms darbo taryboms.  Siūlome privalomų darbo tarybų atsisakyti, jas leidžiant steigti tik tose įmonėse, kur nėra profsąjungų ir dirba daugiau nei 20 darbuotojų. Darbo tarybų funkcijos turėtų būtų apribotos tik informavimu ir konsultavimu, o kolektyvinių sutarčių sudarymas ir streikai (šalia grąžinamos konsultavimo bei informavimo teisės) turėtų būti išimtinė profesinių sąjungų teisė.

20.(250 str.6 d. ir 7 d) Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką (priimti naujus darbuotojus, trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius ir kt.).

Be šios nuostatos profesinių sąjungų organizuojami streikai, siekiant apginti darbuotojų teises ir iškovoti daugiau garantijų, būtų žlugdomi, nes nėra aiškiai numatyta, kokių atsakomųjų žingsnių darbdavys negali imtis darbuotojų streiko metu iki paskelbdamas lokautą (t.y. atsakomąjį darbdavio streiką, kurį jis gali skelbti ne anksčiau nei po 7 dienų nuo darbuotojų streiko pradžios). Pagal Seimo pasiūlytą Kodekso redakciją darbdavys streiko metu galėtų, pavyzdžiui, priimti į streikuojančiųjų vietas naujus darbuotojus.

21.(188 str.) Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia 2 ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės (tai ypatingai svarbu derybose dėl kolektyvinių sutarčių).

Naujajame Darbo kodekse tokios nuostatos nėra, todėl įmonėje, kurioje yra dvi ir daugiau profsąjungų, dėl sutarčių būtų deramasi atskirai, taip silpninant darbuotojų derybines pozicijas. Ši nuostata aktuali ir darbdaviams.

22.(185 str.) Grąžinti nuostatą, kad trišalė taryba sudaroma socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių ir savo veiklą organizuoja savarankiškai.

Naujame kodekse numatyti  Trišalės tarybos formavimo principai (ją sudaryti įgalinant Vyriausybės nutarimu) silpnintų Trišalės tarybos savarankiškumą ir nepriklausomumą, nes teisė formuoti svarbiausią socialinio dialogo instituciją Lietuvoje būtų suteikta tik stipriausiam socialiniam partneriui iš trijų, t.y. Vyriausybei.

Iš viso darbuotojų labui siūloma pataisyti 22 iš 260-ties Darbo kodekso straipsnių.

Nuoroda į šiandienos prezidentės pareiškimą.

Vincas Kudirka šiandien šaukia visus nepritariančius naujajam darbo kodeksui

Visi, kas prieš naują Darbo kodeksą, pirmadienį (Liepos 4 d.), 18val., renkasi Kudirkos aikštėje. Parodykim, kad netoleruosime tokio seimo ir vyriausybės darbo. Įrodykim, kad mūsų negalima ignoruoti. Apginkim savo teises dabar, nes po to bus per vėlu.

Nepasiduokime iliuzijai, kad atpiginta darbo jėga ir didesni verslo pelnai sukurs “rojų žemėje”. Tokia ekonomika yra grįsta tik dar didesniu darbuotojų išnaudojimu, o ne gerove daugumai.

Laukiame visų!

nes #gyvenimasperbrangus

Pakvietimas: https://www.facebook.com/events/747061032103675/