Įvykiai

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Skirtingai nei kitose regiono valstybėse, 2011 m. vadinamojo Arabų pavasario sukelti pokyčiai Jemene nieko nenustebino. Vienokią ar kitokią formą įgausiančio pilietinio karo šioje šalyje – vienoje iš skurdžiausių regione – laukė visi. Kelis dešimtmečius trukusios ekonominės, politinės ir socialinės degradacijos nepristabdė net ir šalį suvienijusio, 33 metus autokratiškai valdžiusio prezidento Ali Abdullah Salecho priverstinis pasitraukimas ir beveik metus trukęs pereinamasis laikotarpis, draugėn suvedęs visas daugiau ar mažiau įtakingas šalies politines jėgas.

Pasinerti į queer ir feministinę politiką alternatyvioje vietoje ir laike: SapfoFest 2019 jau čia

Pasinerti į queer ir feministinę politiką alternatyvioje vietoje ir laike: SapfoFest 2019 jau čia

Artėja pirmasis rugpjūčio savaitgalis. Nuostabus metas. Mūsų visų mylimas ir lauktas queer-feministinis festivalis SapfoFest sugrįžta. Ir mes tikimės, kad tu būsi ten!

It’s the beginning of August. Exciting times. Our worlds’ loved queer-feminist festival, SapfoFest, is back already this weekend. And we hope you will be there!

Kiek Jemene karo

Kiek Jemene karo

Nuo 2011 m. dirbu logistu tarptautinėje humanitarinės pagalbos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Médecins Sans Frontières, MSF). Per tuos metus dukart dirbau choleros gydymo centre Haityje, Pietų Afrikoje prisidėjau prie labai sėkmingo ŽIV ir tuberkuliozės gydymo projekto įkūrimo ir valdymo, dalyvavau bandymuose pradėti psichosocialinės pagalbos projektus porevoliucinėje Libijoje, vadovavau MSF ligoninei pabėgėlių centre Pietų Sudane, prisidėjau prie ligoninės statymo Ebolos viruso epicentre Siera Leonėje, vadovavau MSF logistinėms operacijoms Centrinės Afrikos Respublikoje, Serbijoje ir Indijoje.

Vilniaus stoties rajonas – tarp reivo „revoliucijos“ ir hipergentrifikacijos

Vilniaus stoties rajonas – tarp reivo „revoliucijos“ ir hipergentrifikacijos

Turbūt mažai beliko nenutuokiančių, kas jau kelerius metus, ir dabar vis intensyviau, vyksta Vilniaus stoties rajone. Tiek besiplečiantis smulkusis verslas, tiek miesto savivaldybė deda suvienytas pastangas, kad rajonas įgautų atitinkamą komercinį prestižą, trauktų investicijas ir taptų miesto centro tęsiniu bei gyvenamąja ir darbo vieta pasiturinčiai vidurinei klasei.

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

Mėsa ir transportas – dvi pramonės, smarkiausiai prisidedančios prie besikeičiančio klimato. Ką su jomis daryti? Atsakymas gali pasirodyti akivaizdus – tapti veganu/e, nebeskraidyti lėktuvais ir važinėti dviračiais arba viešuoju transportu. Vis dėlto, pasak pasaulinio mokinių ir studentų judėjimo „Fridays for Future“ aktyvisto, vien „pradėti nuo savęs“ nepakanka.

Kaunas tvarkosi turčiams

Kaunas tvarkosi turčiams

Kurį laiką gyvenau vienose iš renovuotų Žemųjų Šančių kareivinių. Šis pastatas buvo pirmasis iš aplinkinių namų aptvertas tvora. Už šios tvoros stovi paskutinės vis dar apleistos kareivinės, prie kurių kasdien, metai iš metų, susirenka nepasiturintys rajono gyventojai gauti maisto banko paramą. Ši tvora, skirianti sterilų ir nuobodų viduriniosios klasės kiemą, sauganti namo gyventojus nuo nepageidaujamų varguolių ir ilgapirščių, man visada atspindėjo tai, ką reiškia „miesto tvarkymas“ ir „augimas“.

Kodėl mes demonstruojamės?

Kodėl mes demonstruojamės?

Paskaičius komentarus internete po straipsniais apie Baltic pride, labai dažnai galima aptikti tokį pasisakymą: „visi tegu gyvena kaip nori, bet kam reikia demonstruotis“. Ir ne, nesu tokia naivi, kad galvočiau, kad tai nuoširdus klausimas LGBTIQ bendruomenei, bet, turiu pripažinti, kad klausimas turi pagrindimą. Tai kas yra “Eitynės už lygybę” ir ko jomis siekiama?

Kokią „šeimą“ gina Kristupas Krivickas?

Kokią „šeimą“ gina Kristupas Krivickas?

Žinomas laidų vedėjas Kristupas Krivickas paskelbė apie planus žygiuoti Bernardinų parke vienoje rankoje įsikibus vaikus, kitoje – Lietuvos vėliavą, taip siekiant atkreipti dėmesį į „pavojų”, kuris yra iškilęs „tradicinei šeimai”. Krivicko pavyzdžiu greitai pasekė ir kiti šeimas ginantys influenceriai ir politikai. Bet ar tikrai tradicinė šeima yra tik tai, ką įvardijo Krivickas, t.y., „tėtis, mama ir vaikučiai”?