„Darbo ribos“: Rytų Europos progreso stebuklas darbuotojų akimis

Gruodžio 4 d., antradienį, 18 val. socialiniame centre „Emma“ (Mickevičiaus g. 35, Kaunas) vyks filmo „Darbo ribos“ peržiūra ir diskusija apie darbą per agentūras. Renginį organizuoja „Gegužės 1-osios“ profesinė sąjunga (G1PS).
 
Filmas „Darbo ribos“ (“Limits of Work”) šiais metais buvo pristatytas „Nepatogaus kino“ festivalyje. Kaip pažymi renginio organizatoriai, nors filmas nagrinėja darbo sąlygas Čekijoje, jis yra labai artimas ir Lietuvos kontekstui. „Kai šimtai tūkstančių žmonių negyvena oriomis sąlygomis, iš to kyla akivaizdžios socialinės pasekmės,“ – apie motyvaciją kurti filmą pasakoja žurnalistė Saša Uhlová ir prodiuserė Apolena Rychlíková.„Kai susiduriame su diagramomis ir statistika, daugeliui žmonių sunku įsivaizduoti tikrąsias už šių skaičių slypinčias istorijas – dirbti sergant, nuolatos kęsti nepriteklių ar baimę būti išmestam iš namų, gyventi nuolatinėje skoloje, kurios neįmanoma išmokėti“. 
 
S. Uhlová nusprendė atskleisti žmonių istorijas ir kasdienybes slypinčias už šių socialinės nelygybės diagramų. Kartu su režisiere A. Rychlíková sukurtas filmas „Darbo Ribos“ Čekijoje sukėlė diskusijų bangą apie dirbančiųjų padėtį ir skurdą. Tai temos, kurios, kaip pati žurnalistė sako, „retai pasirodo viešojoje erdvėje nepaisant šimtų istorijų apie sėkmingus verslininkus ir startuolius“.
 
Saša praleido šešis mėnesius dirbdama skirtingus mažiausiai apmokamus darbus Čekijoje. Po mėnesį ar po kelias savaites ji dirbo ligoninės plovykloje, vištienos pakavimo ceche, prekybos centro kasoje, šiukšlių rūšiavimo sandėlyje ir kituose visuomenei svarbiuose, bet nematomuose ir viešai nevertinamuose darbuose. Jos patirtis šiuose darbuose sudarė pagrindą straipsniams apie pasibaisėtinas darbo sąlygas, o iš filmuotos medžiagos A. Rychlíková sukūrė dokumentinį filmą.
Filmas atskleidžia ne tik neįtikėtinai sunkias darbo sąlygas, bet ir tai, kaip rūpinimas savimi ir savo artimaisiais – draugais, šeima ir vaikais – yra nesuderinami tokioje „mažiausios kainos logika“ besivadovaujančioje sistemoje. Kaip sakė viena Sašos kolegė prekybos centro kasoje, „aš nemačiau kaip mano vaikai užaugo“. Nesunku pastebėti, kad praktiškai visuose Sašos pasirinktuose darbuose didžioji dalis darbuotojų yra moterys. Dieną praleidusios alinančiame, monotoniškame darbe, jos grįžta namo rūpintis savo artimaisiais – pranykus plačiai prieinamai socialinės rūpybos sistemai, kasdienis rūpybos darbas krenta ant moterų pečių.
 
Po filmo vyks diskusija apie agentūrinį darbą Lietuvoje. Diskusijos tema pasirinkta pagal filmą, kadangi visi Sašos darbai buvo rasti per agentūras. Diskusijoje dalyvaus „Mondelez“ fabriko profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Lapajeva bei Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) nariai. Kalbėsime apie agentūrinio darbo specifiką, galimus jo pavojus bei galimybes organizuotis prieš išnaudojimą. Taip pat renginyje bus galima iš arčiau susipažinti su Gegužės 1-osios profesine sąjunga ir įsigyti naujai išleistą „Gyvenimas Per Brangus“ numerį „Apie prekybos centrus ir barkodais slenkančias valandas„. Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Esant reikalui, bus vertimas į lietuvių kalbą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *